Virš medituojančių krūmų…

virš medituojančių krūmų prie pelkės
virš žydinčios pievos po pilku dangum
liejasi juodos ir mėlynos bangos
viliodamos kito pasaulio paukščius

nuo kapinių plaukia neišbaigtos mintys
gyvenimo lauką išskaidydamos sapno atomais
artėja audra virš krūmų prie pelkės
virš kenčiančios pievos sužalotos žiedais

apkurtęs vienintelis žmogiškas jausmas
suvaržytas siaurėjančių rėmų tarp žemės
ir pilko dangaus išgaubto stiklo
nutyla ir laukia lyg pakeleivis
sutiktas ryte svetimoj autobusų stoty

artėja audra o gal būt tai oranžinis teatras

1992 09 14