vaikštau ir miegu
ir valgau
ir gyvenu tarp virvių
vertikalių gyvačių
kad pasikarčiau
ar į dangų užlipčiau
arba varpus prisirišęs
iš proto išeičiau
vaikštau ir miegu
ir valgau
ir skalbinius džiausto
ant mano virvių
kas tik netingi
kas bent kartą
prie manęs prisilietė
šitame rasotam pasauly
o aš vis vaikštau
ir miegu ir valgau
ir pasaulis labiau ir labiau
rasotas kiekvieną dieną
ir vėjas vis plaka
varpus ir skalbinius
už debesų pasislėpti
į pietus skubėdamas
tai štai taip
vaikštau miegu ir valgau
ir gyvenu tarp virvių
nors kai kam gal
išvis negyvenau niekad
nors galbūt pats laikas
ir pačiam
už debesų pasislėpti
1994