Praėjusią savaitę Rokiškio rajone, ant Sartų ežero kranto, buvo įsikūrusi jaunimo muzikos stovykla. Daugiau nei šimtas stovyklautojų, kurių amžiaus vidurkis – maždaug 22 metai, gyveno kartu su grupių „Skylė“ ir „Airija“ muzikantais bei kompozitoriumi ir atlikėju Mečislavu Litvinskiu. Visos septynios dienos buvo pilnos bendrų improvizavimų, spontaniško muzikavimo ir diskusijų. O ir renginių netrūko – paskaitos, koncertai ir kt. Po Mečislavo Litvinskio paskaitos, kaip pasaulį suvokti per garsą, koncertavo industrinės muzikos grupė „Gaga“. Vienai nakčiai į stovyklą atvykusio Andriaus Mamontovo muzikavimą papildė pašnekesiai filosofiniais (ir ne tik) klausimais. Stovykloje apsilankiusio „Šiaurės Atėnų“ vyriausiojo redaktoriaus Lino Paulauskio paskaitą apie avangardinę muziką kitą dieną pratęsė muzikos kritiko Virginijaus Mizaro paskaita apie roko raidą. Istorikas Alfredas Bumblauskas į roką pažvelgė savo specialybės požiūriu, be kita ko, pasakęs, kad sovietmečiu lietuviams išsaugoti savo identitetą padėjo ne tiek baltofilų veikla, kiek jaunimo meilė roko muzikai.
Koncertai stovykloje vyko kiekvieną vakarą. Jų klausėsi ne tik stovyklautojai, bet ir vietiniai gyventojai, ne visuomet sugebėdami būti pakantūs jiems siūlomai muzikai. Be jau minėtų atlikėjų, scenoje ant ežero kranto koncertavo Saulė ir „Žuvys“ iš Šiaulių, „Tuštuma“ iš Vilniaus ir „Grupė“ iš Rokiškio (ji šioje stovykloje debiutavo). Stovyklautojai šokdavo prie scenos arba sėdėdavo pievelėje iki gilios nakties. Kai grupės baigdavo savo programą, koncertą pratęsdavo muzikalesni žiūrovai: skambėdavo savos kūrybos arba visiems gerai žinomos dainos. Tokių improvizuotų koncertų kulminacija tapo atsisveikinimo naktis, kai scenoje iki šeštos valandos ryto galėjo pasirodyti kas tik norėjo – groti, dainuoti, skaityti eilėraščius. Buvo visai ištrinama riba taip muzikos kūrėjų ir jos klausytojų.
Stovykloje dar veikė psichologinė „Arto“ grupė, kurios dalyviai piešdami bandė pažinti pačius save. Mečislavas Litvinskis vadovavo grupelei norinčių kvėpavimo pratimais atskleisti savo balso galimybes.
Stovyklos iniciatorius ir vienas iš organizatorių kunigas Salvijus Pranskūnas supažindino stovyklautojus su vakarietiškąja (krikščioniškąja) meditacijos tradicija. Religinių ieškojimų ir roko simbiozės simbolis stovykloje – tarp instrumentų ir aparatūros scenoje aukotos šv. Mišios.
Tuo ši stovykla ir ypatinga. Visa kita įprasta: maudynės, krepšinis (surengtame turnyre sublizgėjo „Skylės“ bei „Airijos“ komandos), naujos pažintys ir atsisveikinimai iki naujų susitikimų.
„Lietuvos aidas“, 1995 07 22