Zigmas Paulauskas – Vilniaus arkivyskupijos kunigų seminarijos pirmakursis. Dar vaikystėje pasiryžęs tapti kunigu, į Seminariją atėjo ne visai tuščiomis rankomis. Jo „bagažas“ – tai eilėraščiai, prozos bandymai, aforizmai. Būdamas abiturientas, būsimasis klierikas dalyvavo Lietuvos jaunųjų filologų konkurso finale. Mokyklinės dienos jau praeity, o Zigmas teberašo eilėraščius. Sunku juos apibūdinti – siurrealizmas čia persipynęs su netikėtais apmąstymais, irracionalūs vaizdiniai – su filosofija. Tuo skaitytojas gali pats įsitikinti, perskaitęs Zigmo eilėraščius, o aš šiek tiek pasišnekėjau su pačiu autoriumi
– Kunigų seminarijoje Tu dar palyginus neseniai. Ar nauja aplinka jau spėjo padaryti įtaką Tavo kūrybai?
– Visada būna sunku iš pat pradžių susivokti naujoje aplinkoje. Atvykus į Seminariją, įprastinis kūrybos procesas tapo sunkiai suprantamu. Bet tai buvo laikinas reiškinys. Dabar dėl poezijos nesibaiminu, jaučiu, kad rašysiu ir toliau.
– Kažkada esi sakęs, kad religija yra Tavo mūza. Kuo tai pasireiškia?
– Religija yra vienas iš galingiausių kūrybos variklių. Kiek daug idėjų galima rasti Biblijoje! Biblijos frazės skatina savas mintis, virsta pasąmonės įvaizdžiais. Nors, žinoma, religija – tai ne vien Biblija. Kūrybos požiūriu religiją galima suvokti kaip pasaulėvaizdį. Ir to pasaulėvaizdžio detalės atsispindi eilėraščiuose.
– Ar apie Tavo eilėraščius žino Seminarijoje?
– Seminarijoje mano eilėraščius dar mažai kas skaitė. Aš ir nesiekiu didelio dėmesio. Turėjau galimybę pasireikšti per atsisveikinimo su vienu dėstytoju, išvykstančiu į užsienį, vakarą. Tada skaičiau keletą savo eilėraščių. Man užtenka, jeigu bent kas nors mane suprato.
– Ar pažįsti savo Seminarijoje daugiau kuriančių klierikų?
– Rašantį eilėraščius pažįstu tik vieną. Jei kiti ir rašo, aš apie tai negirdėjau. Tačiau žmonių, besidominčių poezija ir ją suprantančių, tikrai yra. Pamenu, su kokiu įsijautimu tą patį vakarą buvo skaitoma Antano Jasmanto poezija. Manau, kad kaip visiems, taip ir klierikams, poezija gali daug duoti.
Kalbėjosi MANTAS GIMŽAUSKAS
„Katalikų pasaulis“, 1995 m. Nr. 1