Perspektyvi pora

Režisierius Kęstutis Gudavičius; scenarijaus autoriai: Kęstutis Gudavičius, Mantas Gimžauskas // Idee fixe – Vilnius, 2005;

Perspektyvi pora
Scenarijaus autorius mantas Gimžauskas
2005

Scena_01: medis parke

Pristatantis titras. Pirmas planas: šuns stambus. Loja gąsdinančiai. Kitas titras juodame fone. Šuo loja toliau. Po truputį atidengiame situaciją. Pamatome, kad šuo loja ant medžio, galvą užvertęs aukštyn. Žiūrim kas medy, o ten jaunuolis – bėgiotojas (jogger’is) su žaliu treningu. jaunuolis ramiai erzina šunį, dairosi kur jo šeimininkas. O jis, pakritęs ant pievelės su savo mergaite čiupinėjasi, kažkur toliau po kitu medžiu. Šuns antsnukį naudoja vietoj seksualinių priemonių. Jaunuolis supratęs, kad čia niekuo jis jam nepadės dairosi toliau. Kitoje pusėje, po kitu medžiu jis pamato merginą skaitančią knygą. Vaikinas nukreipia šuns dėmesį kitur ir susisiekiančiomis medžio šakomis keliauja ant to medžio, po kuriuo sėdi mergina. (atstumas neapibrėžtas). Vaikinas vos matomas, nes jis, su savo žaliu treningu, puikiai susilieja su medžio žaluma. Vaikinas prisikabaroja virš merginos. Planas iš apačios: pirmam plane – mergina, vaikinas medyje – antrame. Vaikino matosi tik galva – visas kūnas susiliejęs su žaliais lapais. Jam, žiūrinčiam iš viršaus, atsidengia vaizdas į merginos iškirptę. Vaikinas tiesia galvą, kad pamatyti daugiau krūtinės. Lūžta medžio šaka, vaikinas krenta ant merginos. Kamera lieka ant šakų.

Paskutinis titras iki pavadinimo

Scena_02: suoliukas parke

Vaikinas ką tik po skrydžio. Bando nusikabaroti nuo merginos. Tvarkosi drabužius, trina sumuštas vietas. Vaikinas kiek užsigavęs, bet nelabai dar atsigavęs po tokio skrydžio. Mergina neužsigavusi.
Jis: – Oi atsiprašau, atleiskit, ai.
Ji: – tai.. nu ką, nieko. Oho.
Jis: – Tai atleiskit aš netyčia, čia taip gavosi… matot,
Ji: – matau.
Jis: – Tai aš gal ir.. (pauzė. Sukasi lyg ir eiti, bet pašnairavęs į ją sustoja atsisėda.). Nors gal ir… (Dar pasidairo, pasikaso sumuštą vietą) pauzėlė. Bendras.
Ji: – (bando nutraukti tylą, irgi pasižvalgo) Tai turbūt iš mėnulio nukritai?
Jis.: – Taip … nu ne… iš medžio.
Ji: – Justė.
Jis: – Dalius.
Ji: – aha.
Jis: – Nu tai va.
Pauzė. Nužiūri vienas kitą.
Vaizdas defektuojasi, herojai toliau žiūri vienas į kitą ir trumpais kadrais pamato ištraukas iš būsimo savo gyvenimo kartu. Tai trumpi, būsimo filmo vaizdai.
Jis: – O tai tu graži kokia.
Ji: – Ačiū… (nusišypso)
Jis: – Aha… Tai gerai. O tai gal tada, jeigu tau aišku įdomu…
Ji: – Kas įdomu?…
Jis.: – … Nu…. (dviprasmybė gaunasi)
Ji: – taip iškarto?
Jis.: – ne, aš sakau, kad gal mes šiaip ką.
Ji: – sakai… nu tai gal tada.
Jis.: – aha. Nu tai gerai tada.
Prisėda arčiau, prisėda toliau. Keliasi, žiūri ar kitas keliasi. Keliasi. Stojasi, stojasi.

Scena_03: tenisas. Pora_01

Teniso korto prieigos. Herojai susitinka „sportiškąją“ porelę – vaikino pažįstamus. Sutiktoji pora: mergina velka sunkius teniso reikmenis, vaikinas nieko neneša. Vaikinas grubiai apkabinęs savo merginą per kaklą, visą raumeningos treniruotos rankos svorį užkrovęs jai. Merginos antakis užklijuotas pleistru. Abi poros ką tik susitikusios. Tarp vyrukų pokalbis jau pradėtas. Abi merginos tyli. Viso pokalbio metu fone matome du augalotus vyrukus entuziastingai, bet grubiai žaidžiančius tenisą.

On: – normaliai sekės, man tai normaliai. Aš penkis setus laimėjau, o ji vat vieną.
Pamatome sportininkę.
Dal: – nu tai tikrai tada normaliai. (nejaukiai žiūri į abu. Justė akivaizdžiai sutrikusi.)
On: – jo. Nu bet aš biški pasidaviau, supranti…
Tai sakydamas sportininkas kiek pasilenkia link Daliaus lyg sakydamas bajerį kurio atseit negirdės jo mergina. Rankos, kuria apkabinęs sportininkę nepaleidžia, todėl ji irgi yra pasvirusi į priekį. Jos kaklas suveržiamas, ji užsikosti.
Dal: – Nu.
On: – Nors šiaip tai sezonas nelabai koks, va raiščius pasitempiau. (tai sakant matome, kad Dalius siekia Justės rankos – instinktyvus apsaugojimo gestas. Rankos nelabai randa – Justė pasibaisėjusi stebi sportininkę.)
Dal: – Lošdamas?
On: – (atsainiai) – ai ne, iš mašinos lipdamas. Gaidys užstatė.
Dal: – aišku. O tai lošt netrukdo?
On: – pochui čia, į varžybas gi nesiveržiu. Tik per teliką pasižiūriu (žvengia)
Just: – Wimbildoną matei?
Dviguba pauzė. Nesuvokiama kas yra Wimbildonas ir nesuvoiama kaip čia dabar į pokalbį įsiterpė mergina. Sportininkas mąsto, žiūri į Justę ir Dalių. Justė siekia Daliaus rankos – instinktyvus apsisaugojimo gestas. Rankos nelabai randa.
On: – …. … kas? (su panieka). Ai man tai nelabai. Aš A6 turiu. (vėl Daliui) bet tai mašinai nieko neatsitiko. Tik gaidžiui.
Dal: jo, geras.
Ilga pauzė. Ir Dalius ir Justė siekia vienas kito rankos – instinktyvūs apsisaugojimo gestai. Fone vienas tenisininkas atsuka į kitą kamuolių šaudymo patranką. Daliaus ir Justės rankos pagaliau susikabina.
On: – Nu. Tai, sakai, su nauja pana? (krizena)
Dal: – Aha.
Dalius pasakęs tai žiūri tiesiai prieš save. Justė su lengva nuostaba ir susidomėjimu atsisuka į Dalių. Tas į ją nežiūri. Susibalbatuoja susikabinusios rankos. Foniniai tenisistai susišaudo. Sportininkė staiga ir vėl užsikosti. Iškart pridurdama:
Ona: – tai čiotka, tai labai čiotka.
Justė atitraukia akis nuo Daliaus. Visai įdomu kodėl čia taip atsitiko viskas. Video defektai.

Scena_04: merginos vizija – pirmas pasimatymas

Gedimino prospektas. Akademinio teatro įėjimas. Vakaras. Spektaklis ką tik prasidėjęs. Pora teatro mėgėjų stovi prie uždarytų durų. Už jų stambi moterėlė laiko duris. Teatro mėgėjai prašosi įleidžiami.
– Įleiskit, įleiskit. Čia gi Koršunovas…
Justė stovi šalia ir stebi jų kančias. Apsivilkusi vakarine suknele, pasidažiusi. Nervingai bando nusisegti smaugiančią ją koljė. Laukia. Ryškiai kažkas vėluoja. Iš tamsos išnyra raudonas siluetas. Mergina stebi raudoną dėmę. Teatralai meldžiasi:
– Mes gi apie tai svajojam jau taip ilgai. Įleiskit….
Prie merginos pribėga visas patenkintas herojus raudonu sportiniu kostiumu. Rankose celofaninė puokštė gėlių. Mergina tiesiog suakmenėjusi nuo siaubo. Dalius šypsosi. Mergina pastėrusiomis akimis nužvelgia vaikino kostiumą. Vaikinas pasigėrėdamas nužiūri vakarinės suknelės dailiai įrėmintą merginos figūrą, ištiesia merginai puokštę gėlių. Teatro mėgėjai prie durų jau suklupę ant kelių.
Jis: – Čia tau. Labas
Visiškai priblokšta mergina paima gėles, apžiūri jas, dar labiau paklaiksta. Vaikinas šypsosi. Tik dabar iš ausų išsiima ausinuko ausines.
Ji: – Nu jo. (nusivylus nusiminus) Ką dabar… Paukštytei skambinau.. bilietus gavau…
Jis: – nu tai, aš tai nieko nesakau, man patinka…. bet tai… o tai gal į kiną tada.
Mergina pastėrsta dar sykelį žiūrėdama į tokį stuobrį.
Jis: – o ką? Kinas juk irgi… įdomu….

Scena_05: autoįvykis. Pora_02

Realybė. Herojai eina link sankryžos. Ten autoįvykis. Naujas opelis įvažiavęs į tautiško maisto išvežiotojo Nissan Sunny. Avarija visiškai smulki – nežymiai nubrozdintas galas. Ant nissano stogo uždėtas didžiulis cepelinas. Justė ir Dalius prieina prie įvykio vietos. Mato kaltininkus. Tai Justės pažįstami – „politiškai korektiška” pora. Jie laukia policijos. Abu gerai atrodo, labai stilingi. Kalba labai rafinuota kalba. Porelės vaikinas lyg ir pastebi herojus, bando pakelti ranką lyg norėdamas pasisveikinti. Mergina pamačiusi ką jis daro, nuspaudžia vaikino ranka, vos dėbteli link herojų pusės. Kažką piktai aiškina savo draugui. Justė su daliumi prieina sankryžą, sustoja prie įvykio. Mergina nuo mašinos staiga atsisuka ir emocingai pradeda:
Ona: – laaaaaaaaaaaaabas.
Just: – (paprastai, nepiktybiškai) Labukas, Luka, ką čia veikiat?
Ona: – ai newermind, važiavom vairavom o čia toks pushingas ir dar toks pikas ir a la (į savo draugą) ar tai nepersirikiavom ir dar ką mes ten darėm?
Cepelin: – (pats sau, čiupinėja bamperį) nepersirikiavo …(nėra keiksmažodžio)… tiesiai piso duchai.
On: – (pritariamai) – nu taip, taip. Nepersirikiavai.
Ona: – tai va nepersirikiavom ir va toks mažas miksedupas gavosi. Bet čia nevermind, kaip šiaip sekasi?
Just: – na, čia aš, šita… ir jis…
Ona: – (per jų tarpą pasižiūri į Dalių) Aišku. (negirdėjo) O mes tai prie jūros važiuojam.
Just: – eik tu kaip kaip aš jum pavydžiu. (Dalius nusišypso įvertinęs merginos nuspėjamumą) Faina būtų šiandien prie jūros.
On: – (vidinė drama – už bausmę draugei) Na kaip… šiandien tai nebenuvažiuosim. Gal rytoj.
Ona: – (į savo partnerį) kodėl?
On: – kvailai šypsosi.
Ona: – kodėl šiandien nevažiuojam? Taigi tuoj čia mes. Copai privažiuos ten pasirašysim kažką ir a la ok. (pasisuka į pora su šypsena) ar ne?
Dal: – O tai kas kaltas buvo, jūs ar jis?
Pauzė. Luka iš pasiutimo nebegali nieko pasakyti. On, taiso situaciją.
On: – O gal norit kartu prie jūros važiuot?
Just: (svajingai) O žinai gal ir…
Ona: (nutraukia. greitai) jo būtų nerealiai faina, tik matai kaip čia mes truputį užsipauzinom, čia dar reikia tų visokių formalumų laukti. Aš bijau, kad mes čia ir jus užmessinsim…
Dal: – tai čia ne problema.
Just: – neimk į galvą, Luka.
On: – tai tikrai tada, sulaukiam ir važiuojam.
Ona: – (į on. Mato, kad taip paprastai neišsisuks. Atsidūsta) aš bijau, kad tu teisus, mes tikrai šiandien galim nebeišvažiuoti.
On: – kad gi čia nieko….
Dal: – jo, beveik nesimato.
Ona: (nutraukia) Arturai, čia ne „nieko“ – čia problema. Mes patekome į įvykį.
On: – Lukrecija, nieko nebūtų atsitikę jeigu tu…
Ona: (nutraukia) jeigu aš ką?
Dalius su Juste suklūsta.
On: – ai….
Ona: – ne ne sakyk, sakyk. Aš a la blogai vairuoju, taip? Tu tai man nori pasakyti Arturai?
On: – ai čia pochui kad nepersirikiavai, tik nereikėjo į diskusiją veltis, dabar tik mentus prisišaukėm. Ir…
(Arturas sužiūra, kaip cepelinų išvežiotojas rūpinasi savo produkcija – bagažinėje pasistatęs dujinę viryklę, šildo katilą cepelinų. Dujinė viryklė veikia nuo dujų baliono, nes Nissanas varomas dujomis)
Ona: – (į porą) na va, jūs matot? Su juo niekur negalima važiuoti.
Just: – (Just. su Dal. šiltai apsikabina) nieko, gal tada mes kitą kartą.
Ona: – (tarp mūsų mergaičių, pachabnai išraiškingai nužiūrėjusi) o jūs… mm. Kaip čia geriau paklaust?….. jūs dabar rimti partneriai?
(abu kartu) Dal: – kas?
Just: – taip.
Ona: – tai wow.
Malonios šypsenos ir pauzė.
Dabar jau Dalius nustebęs. Vaizdas defektuojasi.

Scena_06: vaikino vizija – jos tėvai

Persikeliame į vaikino fantaziją. Tai poros susitikimas su merginos tėvais. Taip sakant, jaunuolio rodytuvės. Susitikimas vyksta tėvų bute, su moderniu, dar 1990–jų metų remontu. Tėvai gan inteligentiški. Ankštas koridoriukas prie durų. Tėvai sveikinasi su atvykusia porele. Visi ganėtinai susispaudę. Motina jausmingai apkabina dukrą, tėvas santūriai paspaudžia jaunuoliui ranką. Vėliau irgi jausmingai apkabina dukrą. Nejaukiai dalinamasi dovanomis, atsineštais buteliais. Girdisi krenkšėjimas. Porelė siekia nusiauti batus.
Motina: – Ai tai nesimaukit, nesimaukit. Nėra čia taip švaru, vat kaip gyvenam taip gyvenam, kaip sakoma. Ką jau dievas davė, tą turim.
Porelė: – Tai baikit, nusimausim.
Tėvas: – Ai nu motin, švaru čia, švaru. Nu bet batų tai nesimaukit. Ne, ne, nesimaukit.
Jaunuolis: – Ne, tai gal nusimausiu.
Motina: – Ne, ne, nesimaukit, nereikia.
Jaunuolis: – Nu gerai nesimausiu.
Tėvai: – Gerai. ….
Pauzė.
Mergina: – Bet aš tai nusimausiu gal, nes…
Jaunuolis: – nu tai ir aš tada nusimausiu…
Tėvai: – Ne, ne, nesimaukit, nesimaukit!
Svetainė. Vaišėmis nukrautas apvalus stalas, virš jo puošnus sietynas. Visi tyli, niekas nevalgo. Vaikinas su batais, mergina su šlepetėmis. Tyla pradeda spengti. Visi keistai maloniai šypsosi, bet pradėti kalbėti nelabai drįsta. Vaikino šypsena – ganėtinai nejaukiai kvailoka. Mergina šypsosi natūraliai – jai toks nejaukumas juokingas. Iš tos tylos iššoka netikėtas motinos paraginimas – na, prašom, prašom, sveteliai dar valgykit, nesikuklinkit. Suskamba braižomos šakutės į lėkštes, pasigirsta pasidūsavimai, krenkštelėjimai. Galų gale tėvas ryžtasi kažko Daliaus paklausti. Tas, perpratęs tėvo kėslus, skubiai atsiliepia į merginos motinos raginimus ir staigiai prisikemša burną maisto. Mergina sunkiai tramdo šypseną. Tėvas mandagiai klausimo neužduoda, nes, žinia, kalbėti pilna burna nemandagu. Taigi, pauzė tęsiama toliau. Vaikinui maloniai besišypsant ir bebaigiant kramtyti, tėvas ir vėl ruošiasi užduoti klausimą. Vaikinas ir vėl prisikemša burną. Ir vėl ta pati pauzė. Tėvas nebeištveria.
Tėvas: – tai jūs…. Daliau, sakote, …. teigiate, kad jūs visiškai rimtai ir atsakingai žvelgiate į šitą ….. ….. ryšį.
Jaunuolis, nors ir taip pilniausia burna, įsimeta dar vieną kąsnį į burną ir pradeda kažką mykti. Žinoma, užspringsta, pradeda kosėti, dusti, mėlynuoti.

Scena_07: menas. Pora_03

Miesto parkas. Herojai stovi prie skulptūros – instaliacijos – meno kūrinio. Stebi jį. Tai didelis žmogiškas užpakalis. Netrukus čia įvyks susitikimas su Daliaus senais pažįstamais – menininkų mėgėjų šeimyna. Tai pora, statanti šį užpakalį. Apsirengę darbiniais išpeckeliotais rūbais, tačiau tai nepridengia jų meniškų sielų.

Dal: – Nu, blet, kas čia dabar?…
Just: – ai, bet visai faina.
On: – (atbėgdams nuo krūmo) Nieko neliečiam, nieko neliečiam!!!
Pribėga, pamato Dalių.
On: – o, blet. (atpažino)
Dal: – Zigmas! Zdarova.
On: (pasisveikina su Dalium. Justei) – labas.
Just: – Jūs autorius?
On: – (nenatūraliai kukliai, vos kiek didžiuodamasis) aha.
Dal: – Tai tipo, čia tu tą šikną padarei?
On: – Nu jo. Nu ne aš vienas. Čia mes su Jurga atsimeni? Išmušėm iš tokios europos programos babkių ir va… gavosi. (matom kas gavosi)
Dal: – pala, pala, čia ta Jurga? Mūsų?
On: – jo ta.
Just: – (į skulptūrą, visai rimtai) konceptualu.
On: – jo, gali būti. (Daliui) O jūs su ja neprasilenkėt?
Dal: – nu, kad ne. Nuo išleistuvių tai iš vis ne.
On: – (pažiūrėjęs į tolį) a va, blet!!!
Ona: – (Jurga prieina. Maloniai nustebusi) Labas! (pamato Justę) Jurga.
Justė nusišypso, jau nori pasakyti savo vardą.
On: – Tai kur, blet, buvai tiek laiko, klijai išdžiūvo.
Pauzelė. Dalius su Juste susižvalgo. Zigmas ilgai žiūri į foliją)
On: – čia, kas?!
Ona: – sidabrinės nebuvo.
Jurga įbruka foliją jam į rankas. Zigmas piktai / beviltiškai skėsteli rankomis, numeta foliją, eina dirbt – čiumpa plaktuką ir eina kalti svyrančios šiknos.
Ona: – (lyg niekur nieko pradeda karpyti foliją. Maloniai, Į Dalių) Kaip šiaip sekasi?
Dal: – normaliai. …seniai nesimatėm. (pradeda apžiūrinėti skulptūrą – eina aplink)
Ona: – Tai jau taip.
Dal: – tai per visą tą laiką menus ir darot?
Ona: – tai beveik.
On: (kaldamas) aš metus Anglijon buvau išvažiavęs. Dirbt.
Just: – (į šikną) geras.
Dal: – kas dar gero?
Ona: – taigi vestuvės mūsų bus po mėnesio.
Dal: – JO?
On: – aha, ženysimės. Klijai, blet, stingsta!
Just: – (nesupratinga šypsena) kokie klijai?
Jurga puola kibinti foliją ant šiknos.
Dal: – geras, sveikinam.
On: ačiū, ačiū.
Ona: (daliui) – blemba, galvojom tave pakviest, bet niekas tavo numerio nežino.
On: – nežino, blet… tu bent ką nors iš mūsiškių matei šiemet?!
Ona: – aišku mačiau. Plokščią buvau atidaryme sutikus.
On: – kokiam dar atidaryme?
Ona: nu, Olafo.
Dal: – kur?
On: – ai, yra čia toks vienas dolbas iš švedijos atvažiavęs. Konceptualistas tipo. Tąsos po Lietuvą už tėvų babkes, supranti, o mūsų vadziara tai jam pigi…
Ona: – Davai, baik…
On: – O, šita, įsivaizduoji, nei vieno to olocho olafo tūso, parodos ten tipo ir vapšče, kur tik jis….
Ona: – EIK TU NACHUI!!!!!
On: – gerai, gerai.
Pauzė.
Just: (žiūri į skulptūrą) na, taip.
On: – Na tai va, ženyjamės dvidešimt penktą. Atvaryk.
Ona: – tai abu reikia pakviesti.
Just: – aš net nežinau…
On: – (neaišku kodėl) zajabys! (padeda viskam tašką)
Ona: (taiso situaciją) – o tai jūs senai pažįstami?
Just: – ai nelabai…
Dal: – nu taip normaliai.
Ona: – (lyg ir pajuokauti bando) tai gal ir jūs apie vestuves jau pagalvojat?
Dal: – (durnokokai) nu jo, gal biški…
Just: – (jurgai) Taip.
Dal: – (tęsia briedą) Taip.
Vaizdas defektuojasi.

Scena_08: vaikino vizija – vestuvės

Keliamės į vaikino įsivaizdavimą. Herojų vestuvės. Sodybos kieme vyksta vestuvių pokylio „pertraukėlė – perekūras“. Visi pakilę nuo stalo linksminasi kieme. Mūsų porelė dėmesio centre. Stovi su taurelėmis ir pareigingai šypsosi svečiams. Vestuvių muzikantai – Marukas su armonikistu ar jonikistu dainuoja:
– Tai mūs jaunieji, tai mūs jaunieji, tai mūs jaunieji drulia drulia drulia lia lia…
Visi juokiasi ir ploja. Jaunieji po tokio posmo priversti išgerti po taurelę. Visi entuziastingai ploja. Muzikantai toliau dainuoja:
– Tai mūs piršleliai, tai mūs piršleliai, tai mūs piršleliai drulia drulia drulia lia lia….
Piršliam begeriant matome svečius. Visi su kostiumais, vakarinėm suknelėm. Viskas gerai. Visi bendrauja, gurkšnoja gėrimus. Pastebėtina, kad Justė kiek įsitempusi nuo tokio baliaus ir yra jau apsvaigusi. Vestuvių muzikantas – Marukas uždainuoja:
– O po šitokios dainos po stiklelį užkandos, o po šitokios dainos po stiklelį užkandos. Na, jaunieji parodykit sveteliams, kaip reikia, op, op opa!
Abu jaunieji ir vėl išgeria po taurelę. Justei matosi, „kad ne taip nuėjo“. Ji susiraukia, susitraukia. Atrodo tuoj rūgtels.
Muzikantas ir vėl rėkia: išgert išgėrei, o kas pabučiuos? Nesačkavojam, jaunasis, nesačkavojam. op, op opa. Opapa.
Dalius ima Justę už rankos, kaip ir ruošiasi bučiniui. Justė slepia, kad jai visai negera. Tuo pačiu metu iš draugų minios iššoka susierzinusi blondinė ir rėkia:
Mergina x: – gyvulys, gyvulys, gyvulys!!! O ką tu man žadėjai. Dabar neprisimeni, žinau, kaip tu neprisimeni. Galvoji pirmai, tau čia šitaip. Vo tau pirmai, šūdą. Kiek šitai vaikų padarysi, a? Maniškiai sotūs ir aprengti. Ir bybį dėjo ant tokio tėvo.
Viso jos išpuolio metu matėme, kad Justei vis blogyn ir blogyn. Merginą x sunkiai sekasi suvaldyti – labai jau nedrąsūs svečių bandymai. Paminėjus „tokį tėvą“ Justė nebeatlaiko savo girtumo ir čia pat vietoj subloguoja. Vėmalai trykšta fontanais.
Mergina x: – ar tau viskas gerai? Jėzus….

Scena_09: aktas ir akto vizijos

Abu stovi prie šiknos. Zigmas nuo instaliacijos isteriškiai drąsko auksinę foliją.
On: – užpisa mane, blet, tu supranti, užpisa mane.
Ona: – baik, viskas normaliai žiūrisi ir mintis susiveda.
On: – kokia mintis?! Tu žinai kaip mano, …mūsų interviu dienose vadinasi? Sidabrinis anusas!!!
Dal: – tai kad ir taip gražu…
Ona: – (suvokusi ramią grėsmę Daliaus kalboje) nu taip, tikrai šūdas.
On: – o tu studijoj ieškojai?
Ona: – ….
On: – taigi, blet, nuo studijos ir pradėt reikėjo. Pas mus gi ten dar du rulonai voliotis turi.
Ona: – gal dabar tu nuvažiuosi?
On: – (su baisiausia ironija) jo jo!!! Zigmas tenai, zigmas čionai. Zigmas į fondą, Zigmas į ministeriją, blet. O mes čia čiki piki, su olafu nachui.
Į grindinį sudūžta kažkoks stiklainis.
Ona: – (tramdydamasi) – gerai, varom, abu.
On: – (ramesnis, bet dar pakankami susierzinęs) jo, kad vėl bomžai plaktuką nupistų. Jau trečią blet.
Just: – atsiprašau,
On: – kas?!
Just: – (ramiai) tai mes galim pasaugot.
On: – ką pasaugot?
Dal: – nu šikną šitą… meną jūsų. Tai ir visą kita…
Pauzė
On: – (pažiūrėjęs į porą, ramiai) aha, gerai. Tik instrumentų nelieskit. Ir žiūrėkit, kad niekas į instaliaciją nelįstų. Natūralių žmogaus plaukų konstrukcijos tipo.
Dal: – nesiparinkit.
On: – tai mes tuoj. Tik į sodą ir grįžtam.

Menininkai nueina. Porelė žiūri įkandin. sekantis planas iškart – jie lenda į šikną ir ten nepatogiai mylisi. Pradžioje žaismingai ieško vienas kito tarp blizgučių. Atrodo čia bus išradingai romantiškas sekas, bet vis tiek viskas baigiasi nezgrabumu, skubotumu ir nevėkšliškumu. Pradžioje labai stringama su rūbais ir jų atsegimais. O pabaigoje labai jau skubama. Pati sueitis baigiasi per penkias sekundes. Pradžioje, kol dar kuičiamasi, montaže prisideda ir idealaus sekso vizijos – tai vaizdai iš erotiško kambario, kur abu neskubėdami išradingai myluojasi.
Tos penkios sekundės sekso – galimas variantas rodyti iš išorės. Kaip dreba šikna, girdisi atitinkami garsai. Pro šalį eina bomžas, net nesustodamas pasiima plaktuką ir nueina. Sueitis baigiasi.

Abu išlipa iš skulptūros. Sustoja kažkaip nejaukiai. Stovi. Grabinėjasi cigarečių, bet neranda. Tvarkosi. Lyginasi drabužius. Tyla. Pauzė.
Ji: – kas yra? Ko tyli?
Jis: – nieko, viskas gerai. Tau viskas gerai?
Ji: – normaliai…
Kažkaip nebėra kaip kam ko ir sakyt. Ir plaktuko nebėra.
Jis: – tai gal tada varom.
Dar kurį laiką pastovi. Vaizdas defektuojasi.

Scena_10: abiejų vizija – nuobodulys

Namai, sekmadieninės namų ruošos nuotaikos. Vaikinas sėdi ant sofos, prie stalo. Viena akimi žiūri formulę – BMW, kita – skaito laikraštį. Ant stalo alaus butelis. Mergina kuičiasi po namus. Garuoja ant viryklės užkaistas puodas. Mergina nešioja skalbinius ir džiauna juos ant radiatorių. Bedžiaudama pavargusiai dėbteli į vaikiną. Vaikinas jai atsako tokiu pačiu nemaloniu žvilgsniu. Toliau džiaunami skalbiniai. Toliau žvilgčiojama, abipusiai nieko nesakoma ir dėbčiojama. Puodas ant viryklės užverda ir apibėga. Nuo džiovyklos nukrenta baltas išskalbtas daiktas. Pradeda verkti kampe pamestas vaikas. Mergina piktai trankydamasi tvarko apibėgusią viryklę. Vaikinas neištveria, atsistoja, susiranda plaktuką, vinį ir demonstratyviai nužvelgęs sugyventinę, prieina prie pirmos pasitaikiusios sienos ir visiškai nesirinkdamas kur, keliais piktais mostais įkala vinį į sieną. Mergina žiūri į jį visiškai įsiutusi. Vaikinas su trenksmu atsisėda atgal į savo vietą, įsiutęs atsiverčia kitą laikraščio puslapį. Mergina nutrenkia puodo dangtį į sieną, atsisėda.

Scena_11: skyrybos

Kavinė. Scenoje muzikinė pankų grupė Sportas kažką groja. Aplink sėdi / stovi žmonės ir kinkuoja galvomis. Prie staliuko sėdi ir porelė. Abu paprastai, tačiau be šypsenų žiūri vienas į kitą. Justė atsidusdama nusuka žvilgsnį į šoną. Už pertvaros pamato kažką pažįstamo. Justė pasižiūri atidžiau – tai jie abu su Daliumi pikti abu sėdi. Tikrasis Dalius irgi pasižiūri kur žiūri Justė, pamato, kad ten lyg ir Justė numeta servetėlę į lėkštę. Tikroji Justė žiūri ir mato kažkokią porą besėdinčią tenai. Dalius atsisuka į Justę. Justė irgi atsisuka į Dalių. Grupė baigia gabalą. Visi ploja. Lyderis atsisveikina su žiūrovais. Dalius su Juste sureaguoja, kad baigiasi koncertas.
Jis: – Tai ką, pavakarojom.
Ji: – Jo, tai jau taip. Kaip ir skirstytis reikėtų. (pradeda rankiotis žiebtuvėlius)
Jis: – Mhm. Tai gal pas mane?
Ji: – Tai, kad ne. Kitą kartą. Jau ir taip prisibuvom.
Jis: – Nu, jo. Pakankamai. Pasibuvom.
Ji: – aha. Nu tai vis tiek kažkaip daug laiko praėjo.
Pauzelė. Prasimuša žiūrovų garsas – pakartot, pakartot.
Ji: – žinai, kai mes pradžioj susitikom, aš pagalvojau… bet dabar taip nebegalvoju.
Jis: – ai tai man tada irgi atrodė…. o dabar visai kitaip atrodo. Bet gal ir nieko.
Grupė ant scenos rodos dar sugrįš.
Jis: – Jo. Mhm. Nu tai tada skirstomės, ar tave kur tai palydėt?
Ji: – ne, tai aš kaip nors.
Jis: – o tai gal telefoną?
Ji: – žinai… ne.
Pauzė. Abu vertina vienas kitą. Abu ramūs. Grupės lyderis – Marukas sako – gerai jau, paskutine daina. Prasideda intro.
Jis: – tai……. aha. Tai gal ir gerai.
Abu sėdi ir šypsosi vienas kitam. Natūraliai paprastai.

Sportas ir Marukas:

beibi, o beibi
sugrįžki, pareiki,
vėl trenk man į veidą
ir spirki iš kojos….

abu ramiai ir paprastai vienas į kitą žiūri.
Ji: – tai gal dar susitiksim kada… gal.
Jis: – ai, nu tai jo. Gal kažkada tada.

Toliau sėdi vienas į kitą žiūri. Viskas sukasi, Sportas groja. Titrai: Ramūnas, Gintarė. Tokiu pačiu gliuko principu eina įsimušimai su pavardėmis. Sportininkas guli, sportininkė su langete ant kaklo daro jam masažą. Kabake kamera sukasi, per Daliaus petį matome besišypsančią ir bekylančią Justę. Antroji pora savo automobiliu įvažiavusi į policijos autombilį. Kamera sukasi. Dalius ruošiasi kilti. Trečioji pora keikiasi, kad nebėra plaktuko. Stalas kur sėdėjo abu – tuščias. Marukas baigia dainą ir sudaužo gitarą. Titrai likę.